Jau paskutiniai medžių lapai krinta , Atsidengė plika tarsi grėblys šaka Ir saulės spindulys retai aplanko , Pradingo ant kalvų kilimų žaluma. Tik upės iš dangaus gyvybę semia Ir bėgdamos gurgena jau tuščiu dugnu. Žilvičiai jas palydi į kelionę Tarsi sakydami,kad lauks tik jų... ONA BALIUKIENE